Infokusi Images

Kriza financiare globale e vitit 2008, shkaqet dhe pasojat – Ndikimi i saj nė Kosovė

E martë, 08 tetor 2013 / 11:32

Kriza financiare e cila pėrfshiu pothuajse gjithė botėn, me theks tė veēantė vendet mė tė zhvilluara, qė kanė shumicėn e Bruto Produktit botėrorė dhe qė kanė nivel tė lartė jetese, ėshtė njėra ndėr krizat e cila do tė qėndroj gjatė nė kujtesėn tonė pėr efektet negative zingjirore qė solli gjatė kėtyre viteve.

Shkruan: Bersan Haliti
Arsyet tė cilat shkaktuan kėtė krizė financiare janė, kreditė e lejuara nga bankat, pėr hipotekė, pa mbulesė pėr ato kredi. Ēmimi i hipotekave (toka, shtėpi) i cili rritej me njė shpejtėsi tė madhe nė SHBA, bėri qė bankat (FED) nė SHBA tė ulin normat e interesit pėr kredi pėr hipotekė, sepse mendonin se rritja e madhe e ēmimit tė hipotekave do ta shmangte rrezikun, nė rast moskthimit tė kredisė me kohė, duke menduar nė shitjen e tyre, pa problem dhe me njė ēmim tė lartė. Mirėpo dhėnia e kredive pėr hipotekė, u rrit nė masė tė madhe gjė qė ndikoj qė tė bliheshin shumė toka dhe tė ndėrtoheshin shtėpi, sepse ishte norma e interesit e ulėt, gjė qė pėr qytetarėt ishte e mirėseardhur. Mirėpo rritja e madhe e shtėpive tė ndėrtuara bėri qė tė bie ēmimi i tyre dhe nė kėtė mėnyrė bankat u gjendėn para problemit tė tėrheqjes sė kredive tė dhėna, kjo bėri qė bankat tė humbin solventitetin, apo ishin tė pafuqishme nė kthimin e borgjeve tė marra nga huamarrėsit (nė vitin 2007 ishte 15%).

Huatė e dhėna pėr hipotekė pėr tė transferuar rrezikun, zakonisht shėndrrohen nė letra me vlerė, tė cilat tė konsideruara si tė sigurta ju shitėn bankave tjera dhe fondacioneve financiare. Kėto banka shitnin kėto letra me vlerė, pa e ditur blerėsi rrezikun real qė paraqisnin ato letra me vlerė, duke u bashkuar me letra tjera me vlerė si, aksione, obligacione etj, dhe duke krijuar produkte tė reja financimi, tė cilat shiteshin jo vetėm nė bankat amerikane, por nė gjithė sistemin financiar botėror. Nė anėn tjetėr blerėsit kėrkonin kėto produkte financimi sepse premtonin profit tė lartė, i cili me paraqitjen e krizės shihet se ėshtė profit virtual dhe jo profit real, kjo bėri qė bankat tė ballafaqoheshin me dy lloje rreziqesh, rrezikun e kredive tė akorduara dhe rrezikun e kredive tė marra nga vet bankat, do tė thotė se bankat nuk mund ti kthenin kreditė e tyre qė i kishin marrė. Nė vitin 2008 kriza u thellua edhe mė tutje, ku shumė institucione financiare u gjendėn para falimentimit, ose u shpėtuan nga reagimi i FED-it (kompania e sigurimit AIG, Fannije Mae, Freddie Mac), ndėrsa falimentoj Lehman Brothers.

Nga kjo situatė e rėndė u prekėn edhe bursat, tė cilat pėsuan rėnien mė tė thellė nė historinė e tyre, ku vetėm nga janari 2008 deri nė tetor tė po kėtij viti pėsuan njė rėnie tė paparė, Does Jones (SHBA), pati njė rėnie prej 36.83%, Nikkei (Japoni) 50.03%, FTSE 100 (Britani) 39.86%, DAX (Gjermani) 46.75%, CAC 40 (Francė) 43.11%, ndėrsa bursa e Moskės u mbyll pėr javė tė tėra nga frika e efekteve bursiere. Akterėt mė tė fuqishėm pėr tė shpėtuar sektorin bankar, tė konsideruar si shpėtimtar tė mundshėm (qeveritė dhe bankat qėndrore), filluan menjėherė me reagime dhe veprime tė ndryshme pėr tejkalimin e kėsaj gjendje tė rėndė, duke filluar me blerjen e aktiveve tė infektuara nga bankat nė vėshtirėsi (SHBA, nė vlerė 700 mld $), garantimi i operacioneve bankare (Francė, nė vlerė prej 320 mld $), (Gjermani 400 mld $), (Britani e Madhe 320 mld $). Po ashtu formė tjetėr e ndihmės sė sistemit bankar nga ana e shteteve tė ndryshme ka qenė duke ndihmuar kapitalin e bankave nė vėshtirėsi, nė shuma tė ndryshme, ulja e normės sė interesit (Kina).

Kush pėrfitoj nga kjo krizė
Ata qė pėrfituan janė edhe pėrgjegjėsit kryesor tė kėsaj krize, e ata janė menaxherėt e shumtė, bankierėt, financuesit e mėdhenjė, ndėrmjetėsuesit bankar, spekulantėt, fituan bankat e mėdha nga investimet e realizuara, ndėrsa investimet e pavlerė i bartėn me mjeshtri nė barren e buxhetit shtetėror, po ashtu kėto banka fituan edhe duke i blerė bankat tjera konkurruese me njė ēmim simbolik, duke pėrforcuar pozicionin e tyre nė treg.

Kush humbi nga kjo krizė
Humbėn kryesisht bankat dhe financuesit e ndryshėm qė plasuan kursimet e tyre nė kėto produkte financiare, nė kėrkim tė njė fitimi mė tė madh, po ashtu fondacionet pensionale pėsuan humbje tė thellė. Humbje paten qytetarėt pėrmes uljes sė fuqisė blerėse, po ashtu edhe nga mbyllja e shumė fabrikave, nė fushėn e makinerisė, ndėrtimtarisė, hotelierisė dhe mbi tė gjithė ekonominė.

Ndikimi i krizės financiare globale nė Kosovė
Duke marrė parasysh se Kosova si njė vend i vogėl me njė zhvillim mjaftė tė ulėt ekonomik dhe me njė vlerė shumė tė ulėt tė eksporteve, nuk ka qenė e mundur qė tė depėrtoj dhe tė investoj nė tregjet financiare botėrore, pra nuk ka fuqi ekonomike, gjė qė nė kėtė krizė ishte njė pėrparėsi, mirėpo kėtu duhet pėrjashtuar Fondin e Kursimeve Pensionale, i cili kishte investuar nė kėto tregje dhe sipas disa deklarimeve ka humbur rreth 400 mln euro, me ndikime negative te qytetarėt nė pėrgjithėsi.

Po ashtu kriza financiare globale ka ndikuar nė uljen e remitencave (dėrgesat nė para tė dėrguara nga emigrantėt qė ndodhen jashtė vendit), pėr shkak se shumė punėtorė kanė humbur vendet e tyre tė punės. Efektet negative tė kėsaj krize janė shfaqur edhe nė aspektin e investimeve, pra ka ndikuar nė uljen e tyre, sepse shumė investitor tė fuqishėm humbėn njė pjesė tė madhe tė kapitalit tė tyre, gjė qė ndikoj edhe nė rėnien e interesimit pėr tė investuar. Mirėpo roli i qeverisė duhet tė jetė nė rritjen e shpenzimeve publike me qėllim tė rritjes sė konsumit vendor dhe nė kėtė mėnyrė tė zvogėloj pasojat e krizės, tė shkaktuar nga rėnia e konsumit tė pėrgjithshėm. Po ashtu pėrmes njė politike kreditore mė aktive do tė mund tė rritej sasia e parave nė qarkullim dhe tė ndikonte dhe nė tejkalimin mė tė lehtė tė krizės sė paraqitur.

Mund tė themi se kriza nė pėrgjithėsi, kur dihet se qytetarėt nuk kanė njė tė ardhme tė sigurtė, stimulojnė kursimin dhe zvogėlojnė konsumin (pėrveē nė tė mira tė domosdoshme) dhe nė kėtė mėnyrė me rėnien e konsumit bie po ashtu edhe prodhimi qė ndikon nė rėnien e punėsimit, i pėrcjellur me pasoja tė mėtutjeshme negative nė rėnien e nivelit tė tė ardhurave dhe standardit jetėsor.

Shkruaj koment

Emri:
Email:
Komenti:

“The Mask of Zoro”

Heroi i filmave vizatimorė ,miku mė ...

Infokusi Images

KOMUNA E KIJEVĖS!

Kijeva, njė vendbanim i cili nė viti...

Infokusi Images

MEMORIALI I MBYLLUR DHE TRIBUNALI QĖ PO HAPET

Memoriali do tė hapet dhe siē thuhet...

Infokusi Images

“Ku rafsha mos u vrafsha”!

E shtrirė nė divan po mendoja pėr ve...

Infokusi Images
reklama www.trembelat.com

Ėndrrat qė realizohen vetėm kur zgjohemi nga gjumi!

Shkruan: Shqipe PantinaLajmi I fundi...

Infokusi Images